53-oji Tarptautinės olimpinės akademijos jaunimo sesija

Lietuvos olimpinė akademija (LOA) birželio 11 d. išlydėjo du Lietuvos atstovus: Paškevičiūtę Živilę ir Stanionį Šarūną į Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) 53-iąją jaunimo sesiją. Renginio temą – „Olimpinis palikimas: Olimpizmo stiprinimas per jaunimą“ dvi savaites (iki birželio 25 d.) paskaitų ir diskusijų metu plėtos beveik 200 dalyvių (sportininkų, Olimpinių akademijų, tautinių olimpinių komitetų ir kitų sporto organizacijų darbuotojų, įvairių sporto sričių studentų) iš viso pasaulio. Bus nagrinėjamos tokios problemos kaip Olimpinio judėjimo įtaka žmogaus teisių plėtrai, jaunimo aktyvumo skatinimui, šalių ekonomikai, skirtingų kultūrų plėtrai ir bendravimui, vertybių formavimuisi ir kt.

Šią jaunimo sesiją vakar atidarė TOA prezidentas Isidoros Kouvelos, kuris savo pranešimo metu dalyviams priminė, jog 2013-ieji yra Pierre de Coubertin‘o, atgaivinusio Olimpinių žaidynių tradiciją, 150-osios gimimo metinės. P. de Coubertin‘as, inicijuodamas žaidynių atgimimą, žmonių mąstyme stengėsi įdiegti idėją, jog sportas įtakoja ne tik fiziškai sveiko žmogaus vystymąsi – tai lydi ir kaita žmogaus vertybių sistemoje, charakteryje, elgesyje, požiūryje į save ir kitus. O šias idėjas plėtojantis Olimpinis judėjimas daugelyje šalių neišvengiamai susiduria ir su problemomis, kurios bus aptariamos ir sesijos metu, tad jaunieji dalyviai prezidento buvo paskatinti siūlyti idėjas šioms problemoms spręsti bei prisidėti prie Olimpizmo plėtros kasdieniame mūsų gyvenime.

Nuotraukoje: Lietuvos atstovai su kolegomis iš Latvijos ir Estijos Panatinaikos stadione Atėnuose.

Labai greitai į savo Olimpinį ratą įsukusi 53-ioji jaunimo Olimpinė sesija pasibaigė. Sėkmingai grįžus namo vis dar švieži prisiminimai kvaršina mano jauną galvelę. Galimybė išgirsti paskaitas įdomiomis temomis, bei po to pabendrauti su lektoriais tikrai mane žavėjo visu sesijos metu. Didžiausia įspūdį kaip lektoriaus bei trenerio paliko prof. B. Gylton Da Matta. Žmogus visada kalbantis iš širdies ir mokantis užvesti žmones esančius aplink jį. Man kaip pirmąjį kursą baiginėjantį treniravimo sistemų studentą ši galimybė pabendrauti su juo buvo neįkainojama patirtis. Taip pat norėčiau paminėti jog profesorius visus norinčius mokė Lotynų Amerikos šokių, išmoktus šokius pristatemė per meninės veiklos vakarą. Norėdamas pamatyti kuo daugiau kultūros skirtumų, bei išmokti kažką naujo ir smagaus, taip pat mokiausi šokti egiptietišką šokį su lazdomis. Veiklos Olimpijoje tikrai netrūko. Teko ir krepšinį pažaisti, mūsų komanda užemė antrąją vietą iš keturių, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbu dalyvauti, o ne laimėti, tą įrodė visas mūsų šaunus 200 žmonių kolektyvas lengvosios atletikos varžybose, kai bėgimo estafetės rungtyje leidome laimėti regos sutrikimų turinčiam prancūzui Džiulijanui. Tokie momentai atmintyje išlieka tikrai ilgam ir galima tik pasimokyti ir pamatyti kiek daug duoda Olimpinis judėjimas, bei ši sesija. Meninis vakaras, kuriame netrūko įspūdingų akimirkų nepaliko nei vieno abejingo. O britų meninko Kevino Whitney sugalvota Olimpinio deglo idėja džiugino visus. Meniniame vakare netrūko šokių, poezijos, bei kitos meninės veiklos, o viską užbaigė įspūdinga dalyvių choreografija tamsoje skambant „Carmina Burana -O Fortuna“ muzikai, bei choreografijos pabaigoje stadione sužibę 5 Olimpiniai žiedai. Visi sesijos dalyviai gailėjosi negalėję dalyvauti šioje puikioje choreografijoje.

Paskutinę dieną visi sesijos dalyviai buvo pasveikinti, bei apdovanoti diplomais, bei tarptautinės Olimpinės akademijos marškinėliais. Dalyviai susikibę už rankų lingavo grojant Olimpiniui himnui, o tas jausmas kad šios dvi pasakiškos savaitės baigėsi vis artėjo. Dabar dar sunku nusakyti kokia diždiulę naudą ir patirtį aš gavau šioje sesijoje, nes įspūdžiai virte verda, tačiau galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausios 2 savaitės mano gyvenime. Atrasti nauji draugai ir pamatyta nepapasakojima Olimpinė dvasia mane lydės dar ilgai.

Dar neteko būti tokioje nuostabioje aplinkoje, kaip čia Olimpijoje. Nuo pačių pirmų dienų į didelį Olimpizmo ratą įsukusi 53-ioji tarptautinė jaunimo olimpinė sesija eina į pabaigą. Savo įspūdžiais apie šią sesiją pasidalinsiu ir aš. Iškilmingas sesijos atidarymas paliko išties gerą įspūdį. Choristų giedamas olimpinis himnas, nuoširdūs sveikinimai iš organizatorių, bei tiesiog nepakartojami muzikos intarpai nepaliko nei vieno žmogaus abejingo, o tas jausmas, kad Olimpinė dvasia kažkur netoli vis didėjo. Kitą dieną iš pačio ankstyvo ryto palikome Atėnus ir pradėjome kelionę istorinės Olimpijos link. Čia mus pasitiko gerenoriškai nusiteikę darbuotojai, bei organizatoriai. Visi sesijos dalyviai buvo netekę žado, kai pamatė kokioje aplinkoje mes gyvensim, beabejo, pamiršau paminėti, jog šių Graikijos apylinkių kraštovaizdis labai gražus. Kiekvieną rytą Olimpijoje mus pasitinka rami, klasikinė muzika, bei šviečianti saulė. Tiesa, laiko turime labai nedaug, nes visi dalyviai yra skatinami dalyvauti visose veiklose. Piešimas, šokiai, sportinė veikla, grupių diskusijos ir žinoma svarbiausia- lektorių iš skirtingų pasaulio kampelių dėstomos paskaitos. Kaip ir mano kolegė minėjo, nenorėdami supykdyti IOA direktoriaus Gango, visi tiesiog tekini, lekiam į pirmąsias paskaitas. Patį pirmą rytą Gangas mus įspėjo: „čia Olimpijoje turite saugotis 3 dalykų: skorpionų, gyvačių ir pačio baisiausio- Gango“. Taigi, o darbar apie Olimpinę dvasią. Kiekvieną rytą prabudęs Olimpijoje ir išgirdęs muziką, jaučiuos lyg pakilėtas, o mūsų vykdomą meninė veikla, tik dar labiau patvirtina, jog Olimpinis judėjimas yra ne tik sportas, bet meno ir kultūros atšaka. Dar neteko buti tokioje aplinkoje, kai kiekvieną dieną susipažini su naujais žmonėmis, kurie čia itin draugiški ir visada pasirengę padėti, o svarbiausia, jog jie sporto bei Olimpizmo žmonės, su kuriais galima šnekėtis labai daug. Dažnai prie pietų ar vakarienės stalo diskutuojame apie esančią Olimpizmo padėtį pasaulyje, dalinames patirtimi iš savo šalių. Buvimas čia- man yra neįkainojama patirtis,o ši sesija mane užkrėtė dar didesne Olimpine dvasia, kuria norėsiu pasidalinti Lietuvoje.

Nuoširdžiausi linkėjimai iš sauletosios ir Olimpine dvasia kvėpuojančios Olimpijos. Šarūnas Stanionis

Nauji atradimai senovės Olimpijoje: paskutiniai įspūdžiai iš 53-iosios jaunimo olimpinės sesijos. Živilė Paškevičiūtė

Kaip bebūtų gaila, dvi nuostabios savaitės senovės Olimpijoje eina į pabaigą... Šiame skirtingų kultūrų festivalyje išties labai smagu: kiekviena diena, prasidedanti per garsiakalbius sklindančia pakilia muzika (vietos didžėjus - klasikinės muzikos gerbėjas, tad prabundame nuo operos solistų balsų), baigiasi šokiais vietos bare Zorbas. O tarp šių dviejų atskaitos taškų - įdarbiname savo mąstymą sporto problemoms spręsti.

Įdomiausias atradimas iš daugelio girdėtų paskaitų – brazilų kilmės JAV gyvenančio prof. B. Gylton Da Matta paskaita apie iššūkius sportuojančiam jaunimui. Pavadinimas skamba išties rimtai, bet visa esmė turinyje. Pagrindinis principas, kuriuo visiems derėtų vadovautis gyvenime, ką bedarytume – tiesiog džiaugtis! (To Have Fun!) Lektoriaus iškelta problema aktuali tuo, kad dažnai net vaikai, tik vos užsirašę į naują sporto būrelį, verčiami pradėti sportuoti „profesionaliai“, kai tuo tarpu artimiausia aplinka – tėvai, treneris, draugai – tiesiog skatintų dalyvavimo džiaugsmą.

Šios minties prasmingumu teko įsitikinti ir pačiai. Visą savaitę nuo pirmadienio po pietų vyko šokių pamokos, per kurias reikėjo išmokti tinkamai judėti ir, visų siaubui:-) - parengti pasirodymą, atitinkantį TV standartus. Ši informacija, žinoma, atbaidė daugelį šokio meno naujokų, nes šeštadienį tiek šokių dirbtuvių, tiek meno dirbtuvių dalyviai turėjo atiduoti duoklę publikai – sesijos dalyviams ir žiūrovams, šias dvi savaites renginio programą stebėjusiems tiesioginės transliacijos metu.

Taigi, pasiryžome išmokti merengę, bolero ir salsą bei pasirodyti viešai. Visi išsigandusiais veidais pradėjome repeticijas, tačiau šio užsiėmimo vadovas (tas pats prof. Da Matta) visą laiką mūsų nepaliko ramybėje kartodamas , kad svarbiausias mūsų tikslas – pasilinksminti, o ne stresuoti ir stengtis nedaryti klaidų. Tad pačių nuostabai, pasirodėme puikiai! Klaidų išvengti nepavyko, nesigavo ir suplanuotas sinchroniškumas, tačiau visą laiką šypsojomės ir iš tikrųjų džiaugėmės tuo, ką darome:-)

Tuo pačiu principu remdamiesi šventėme iš Olimpinę dieną. Vyko lengvosios atletikos, tinklinio, krepšinio,, futbolo, teniso varžybos, maratono bėgimas – ir niekas iš tikrųjų nesivaržė, nors tarp dalyvių netrūko ir pasaulinio lygio sportininkų, galinčių lengvai užsitarnauti teisę stovėti ant nugalėtojų pakylos.

Dvi savaitės prabėgo neįtikėtinai greitai. Kaip viena diena. Visą savaitę kasdien pareigingai klausėmės paskaitų, diskutavome darbo grupėse, rengėme prezentacijas ir vakar visiems dalyviams buvo įteikti diplomai. Bet grįžtame ne tik su pažymėjimu rankose, bet ir su naujomis idėjomis, pasisemta patirtimi, noru prisijungti prie olimpinių idėjų skatinimo savo mylimoje šalyje – Lietuvoje, kurios per „šią vieną dieną“ labai labai pasiilgome!