Lietuvos olimpinė akademija - savarankiška šviečiamoji visuomeninė sporto organizacija, turinti tikslą tyrinėti, saugoti ir plėtoti olimpines idėjas, kultūrinį olimpinio sąjūdžio palikimą, siekti žmogaus dvasios ir kūno tobulumo, telkti mokslininkus kūno kultūros, sporto vyksmams Lietuvoje nagrinėti ir plėtoti, atstovauti Lietuvą Tarptautinės olimpinės akademijos veikloje. 

Lietuvos olimpinė akademija (LOA), Lithuanian olympic academy

Lietuvos olimpinė akademija (LOA), Lithuanian olympic academy

Teksto dydis

Surask mus „Facebook“

Lietuvos olimpinės akademijos oficiali paskyra Twitter


INFORMACIJA

-------------------
 

 
---------------------


----------------------

Rėmėjai











 




 

Žurnalas „Sporto mokslas“

Lankomumas


Visos naujienos
Mokykla – palankiausia aplinka kilnaus sportinio elgesio pradmenims ugdyti PDF Spausdinti El. paštas
2010 lapkričio 18, 20:36 (ketvirtadienis)

„Kilnaus sportinio elgesio ugdymas mokyklose: bendra atsakomybė“ – tai 2010 metų spalio mėnesį Prahoje vykusio XVI Europos Fair Play kongreso tema. Šių metinio kontinentinio forumo tikslas – paskleisti gerąją patirtį apie kilnaus sportinio elgesio ugdymo pradžių pradžią – pagrindus, kuriuos jaunieji sportininkai gauna mokykloje, matydami ir girdėdami gerų ir blogų sportinių poelgių vertinimus iš pirmų lūpų: mokytojų ir auklėtojų, bendraklasių ir vyresniųjų draugų, sporto ir ugdymo specialistų.

„Kaip mažas įprasi, - taip užaugęs rasi“,- skelbia liaudies išmintis. Mokyklinė aplinka, mokytojo asmenybė ir jo nuomonė vienaip ar kitaip įtakoja jaunojo sportininko elgsenos modelio pasirinkimą. Ši neginčytina tiesa - išeities taškas nuo kurio atsispyrę startavo veik visi prelegentai. Atrodo, viskas taip paprasta ir aišku, kaip dukart du, ką naujo beišrasi, kuo priversi suklusti. Ir vis tik buvo kuo džiaugtis, – kongresas buvo vieningas, vertindamas olimpinio švietimo, kaip vienos tinkamiausių platformų olimpinėms, o kartu ir žmogiškosioms vertybėms „gabenti“ link jaunų besiformuojančių ateities sportininkų sielų ir protų, nes jų daliai teks sunkūs išbandymai, atsilaikant prieš merkantiliško pasaulio grėsmes ir viliones, piktnaudžiaujančias naujausiais mokslo pasiekimais ir technologijomis, spekuliuojančias sportine garbe, šalies prestižu, olimpiniais laurais.

Olimpinio švietimo integravimas į bendrojo lavinimo mokyklų programas, olimpinio ugdymo vadovėlių rengimo, aprobavimo klausimai sklandė Prahos kongreso erdvėje. Lietuvos delegaciją tai itin džiugino, nes Lietuvos tautinis olimpinis komitetas bei jo padalinys Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komitetas, Lietuvos olimpinė akademija kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija jau nuo 2005 metų drauge siekdami vaikų ir jaunimo tarpe skleisti olimpinio ugdymo idėjas, diegti ir tvirtinti įpročius garbingai kovoti su varžovais ir kilniai elgtis, rezultatyviai bendradarbiauja – kartu organizuoja olimpinius renginius, rengia Tarptautinio Olimpinio Komiteto remiamus projektus, skirtus darželinukų, moksleivių ir studentų fizinio aktyvumo ir kilnaus sportinio elgesio skatinimui, todėl pasidalinimas patirtimi, „kurso pasitikrinimas ir naujų idėjų medžioklė“ buvo Lietuvos delegacijos prioritetai Prahos kongrese.

Lietuvai kongrese atstovavo Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, Europos Fair Play judėjimo revizijos komisijos narys dr. Arvydas Juozaitis, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, Kilnaus sportinio elgesio vykdomojo komiteto narys, žurnalo „Sporto mokslas“ vyriausiasis redaktorius prof. Povilas Karoblis bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto darbuotoja Janina Brundzienė. Kongrese dalyvavo šimtas penkiolika delegatų iš trisdešimt vienos šalies. Rytų Europa buvo atstovaujama silpniau: tik Lietuva, Latvija ir Rusija. Tuo tarpu net ne Europos kontinento šalys domėjosi šio judėjimo veikla, tikslais ir rezultatais. Savo stebėtojus buvo atsiuntusi Japonija, Tunisas, devynios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Iš daugiau nei keturiasdešimties skaitytų pranešimų trys ketvirtadaliai buvo kongreso šeimininkų. Į bendrą renginio kontekstą tai įnešė šiek tiek vienodumo ir nuobodulio. Tačiau padėtį taisė ilgamečio čekų Fair Play klubo prezidento Irži Pelikano pranešimas, kuriame jis jaudinančiai nuoširdžiai nagrinėjo gyvybinį žmogaus ryšį su švietimu ir fiziniu auklėjimu, o pasaulinio garso slovakų rankininkė Jana Kutkova savo pranešime jam pritarė, asmeninio sportinio patyrimo pavyzdžiais iliustruodama žmogaus poreikį kilniai ir garbingai elgtis sporte ir gyvenime. Jos pranešimo moto „Be garbės žmonės negali gyventi lygiai taip, kaip be duonos ir vandens“,- tapo kongreso devizu.

Pačių geriausių vertinimų susilaukė Vokietijos atstovo profesoriaus Rolando Naulo pranešimas, pašvęstas olimpinių vertybių ugdymui mokyklose, kilnaus elgesio įgūdžių formavimui sporto aikštelėse ir treniruotėse. Profesorius R.Naulas savo pranešimu išprovokavo temperamentingą diskusiją, kurios išvada buvo vienareikšmiška: kaip bežiūrėtum, perspektyviausia kilnaus sportinio elgesio ugdymo ir gyvavimo erdvė buvo ir yra mokykla bei švietimas. Anglų profesoriaus Džimio Perry provokuojantis pasvarstymas, jog sutapatinus sporto taisykles su Fair Play siekiamybėmis paaiškėja, kad sportas savaime yra kilnus elgesys, tad gal ir nėra reikalo atskirti šias sąvokas, vadinasi, nebeakcentuoti kilnių sportinių poelgių kaip Fair Play fenomeno. Su šiuo pareiškimu kategoriškai nesutiko Rusijos delegatas profesorius Vladimiras Rodičenka ir, atsikovojęs vietą tribūnoje, dar kartą išdėstė savo leidiniuose seniai propaguojamą sporto taisyklių laikymosi, sąžiningo sporto, o taip pat kilnaus sportinio elgesio santykį. Sporto taisyklių laikymesi yra savaime užkoduota prievarta, nors ir gerąja prasme, sąžiningumas susišaukia su tokia kraštutine priemone kaip baudžiamasis kodeksas, pasitelkiamas vertinant dopingo vartojimą kaip kriminalinį nusikaltimą. Čia pat teikiamas pavyzdys, kai Italijoje už dopingo vartojimą gresia kalėjimas nuo trejų iki šešerių metų. Italijos Fair Play komiteto prezidentas Rugero Alkanterini šiai informacijai neprieštarauja. Vadinasi, tik kilnūs sportiniai poelgiai yra laisvas ir nepriklausomas pasirinkimas, kultūrinis ir moralinis parametras, kurio ištakos siekia pirmuosius sąmoningo gyvenimo metus šeimoje, mokykloje, visuomenėje. Kilnaus sportinio elgesio ugdymo terpės trys, o atsakomybė – bendra. Jei kuris vienas iš šių trijų dramblių šlubuoja, didesnę svarbą įgauna likusiųjų pastangos. Ir čia visų žvilgsniai vieningai nukrypsta į mokyklą. Tokia gyvenimo praktika. Kaip tik dėl to Lietuvos tautinis olimpinis komitetas savo Olimpinio švietimo direkcijos veiklai teikia išskirtinį dėmesį, o pastaroji nenuvilia savo darbo rezultatais, kuriuos filosofas Arvydas Juozaitis apibendrino ir pateikė Prahos kongresui kaip nacionalinį pranešimą, kuris su kitų keturiolikos Europos šalių patyrimo pranešimais buvo išleistas atskiru leidiniu.

Delegatai išskirtinai domėjosi Fair Play integravimo į mokomąsias programas metodikomis. Čia vėl gi sužibėjo Rusijos atstovas profesorius Vladimiras Rodičenka, pristatęs kongresui dvidešimt antrąjį Rusijos švietimo ministerijos aprobuoto mokykloms skirto olimpinio vadovėlio leidimą. Lietuva šioje srityje Europos mastu taip pat neblogai atrodo. Profesorius Rolandas Naulas savo pranešime Lietuvą pagyrė tris kartus. Savaime kyla klausimas, kokiais šaltiniais profesorius Naulas remiasi. Atsakymų toli ieškot netenka, kai prisimeni, kokiuose Tarptautinio olimpinio komiteto remiamuose projektuose dalyvauja Lietuvos olimpinės akademijos dekano, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio vykdomojo komiteto nario, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinio švietimo direktoriaus Algimanto Gudiškio vadovaujama direkcija: „Olimpinis švietimas šalies mokyklose“, „Sportas ir aplinkosauga“, „Olimpinis moksleivių festivalis“, „Sportas ir olimpinis paveldas“, kurie visi yra tęstiniai ir turintys išliekamąją vertę, būtent dėl metodinių leidinių, katalogų, olimpinio judėjimo šalyje apibendrinimų. Tuo tarpu, čia pat, kongrese, gyvai vyksta sporto mokslo, olimpinių ir Fair Play idėjų sklaidos seansas, - tai dviejų olimpinių vadovėlių mokykloms autorius profesorius Povilas Karoblis pristato Europos Fair Play judėjimo viceprezidentui profesoriui Manfredui Lėmeriui naujausią „Sporto mokslo“ numerį.

Prahos kongreso rezultatus apibendrino įkandin vykusi generalinė asamblėja. Kaip įprasta, kongreso deklaracija, apibendrinimai ir išvados pasieks delegatus internetiniu keliu. Belaukiant oficialių vertinimų jau galime drąsiai teigti: olimpinių vertybių, kilnaus sportinio ugdymo idėjų sklaidos prasme Lietuva pasirinko teisingą kryptį – ranka rankon, koja kojon su švietimu, su mokykla.

Janina Brundzienė
Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto generalinė sekretorė
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto darbuotoja
 

Lietuvos delegacija (prof. P.Karoblis ir dr. A.Juozaitis) pristato „Sporto mokslo“ leidinį Europos Fair Play judėjimo viceprezidentui prof. Manfredui Lėmeriui (viduryje)

Prof. P. Karoblis (kairėje), J.Brundzienė su Europos Fair Play judėjimo prezidentu prof. Karlos Gonsalves (Carlos Gonçalves)

 
Šiuolaikiniame pasaulio moksle svarbiausia jėga – konkurencija – tapo globali PDF Spausdinti El. paštas
2010 lapkričio 09, 18:50 (antradienis)

2010 m. spalio 5-8 d. Ukrainos sostinėje Kijeve įvyko XIV Tarptautinis mokslinis kongresas „Olimpinis sportas ir sportas visiems“, skirtas Nacionalinio kūno kultūros ir sporto universiteto 80 metų paminėjimui. Pagrindiniai kongreso organizatoriai buvo Ukrainos jaunimo ir sporto ministerija, Nacionalinis olimpinis komitetas, Ukrainos mokslų akademija ir Ukrainos olimpinė akademija.
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius sveikinimo kalboje pabrėžė, kad Ukraina pilnai įsitvirtina į pasaulio šalių sportinį gyvenimą, ieško ir įgyvendina šiuolaikinės mokslinės sportininkų rengimo metodikos, atskleidžia naujausias rengimo technologijas, plėtoja masinio sporto mokslinius tyrimus, vysto gerus tarptautinius santykius, propaguoja sveiką gyvenseną.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Žakas Rogas pažymėjo, kad Ukrainos nacionalinis kūno kultūros ir sporto universitetas – vienas iš didžiausių mokslo institucijų pasaulyje, stengiasi panaudoti sportą tam, kad mokytų pasaulio jaunimą svarbiausių žmogiškų vertybių, kurios leistų jauniems žmonėms turiningai ir sveikai gyventi, kurti geresnę visuomenę, siekti naudos ne tik savo šaliai, bet ir viso pasaulio jaunimui. Mūsų pareiga – apginti prigimtines sporto vertybes ir būti budriems saugant jas nuo gręsiančių pavojų.
Nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Sergejus Bubka nuoširdžiai pasveikino Universiteto profesorius, dėstytojus, studentus, išreiškė viltį, kad visi jie garbingai dirbs visose sporto sferose. Olimpinis sportas yra viena svarbiausių sferų, kuriose atletai kovoja ne tik dėl medalių, bet didina savo šalies prestižą pasaulyje, kuria geresnį, tobulesnį ir dorovingesnį pasaulį. Akademinis sporto pasaulis privalo skatinti jaunus žmones dalyvauti sporto bei fizinio lavinimo veikloje, sąžiningai kovoti ir prisidėti prie bendro jų gerovės lygio.
Ukrainos nacionalinio kūno kultūros ir sporto universiteto rektorius, pedagogikos mokslų daktaras, profesorius, Ukrainos valstybinės mokslo ir technikos premijos laureatas, mokslinio komiteto pirmininkas Vladimiras Platonovas pažymėjo, kad šių metų tradicinis mokslinis forumas įgyja pasaulinę reikšmę sporto moksle, padeda pasaulio mokslininkams artimiau bendradarbiauti, teikia naujus, objektyvius, originalius ir sisteminius sporto treniruotės tikrovės pažinimo rezultatus. Sporto moksle laimi tas, kas daugiau sužino ir daugiau išmoksta, daugiau daro. Neabejojama, kad sportas yra ir ugdymo, ir sveikatos gerinimo priemonė.
XIV tarptautinio mokslinio kongreso organizacinis komitetas pakvietė tris Lietuvos atstovus dalyvauti šiame forume: Lietuvos olimpinės akademijos prezidentą prof. P.Karoblį, LOA direktorę J.Vainilaitienę ir prof. K.Milašių. Į kongresą atvyko daugelio Europos šalių universitetų, Olimpinių akademijų atstovai, Kanados, Amerikos, Kinijos, Korėjos ir kitų šalių atstovai. Prof. P.Karoblis vadovavo sesijai „Olimpinio sporto istorija ir teorija. Olimpinis švietimas“. Skaitė pranešimą „Olimpinis švietimas Lietuvoje“. Prof. K.Milašius vadovavo sesijai „Maitinimas ir ergogeninės priemonės sporte“, skaitė pranešimą: „Sportininkų mityba ir ergogeninių priemonių naudojimas“.
Lietuvos olimpinė akademija Ukrainos olimpinės akademijos prezidentei prof. Marijai Bulatovai suteikė Lietuvos olimpinės akademijos „Garbės nario“ regalijas. Specialų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizą įteikėme Kongreso mokslinio komiteto pirmininkui, Ukrainos kūno kultūros ir sporto universiteto rektoriui profesoriui Vladimirui Platonovui.
Lietuvos delegacija garbingai atstovavo Lietuvos olimpinį sportą: skaitė pranešimus, dalyvavo diskusijose. Buvo apdovanoti vertingomis knygomis, gavo kompiuterinius diskelius, kuriuose surinkti visi kongreso pranešimai. Dabar jie analizuojami, svarbiausieji bus pateikti Lietuvos mokslinėse konferencijose ir atspausdinti žurnale „Sporto mokslas“. Jie turės didelę teorinę ir praktinę reikšmę Lietuvos olimpiniam sportui, olimpiniam švietimui. Kongrese pateikta pasaulio autorių mokslinių tyrimų, studijų ir praktikos sistema, kuri integruodama kitų mokslų laimėjimus, kuria naujas technologijas, metodus, aktualius žmogaus judamosioms problemoms spręsti. Šiandieninis sporto mokslas atskleidžia ne tik sporto laimėjimus, olimpinių žaidynių dorovines vertybes, bet skatina tiek fizinį, tiek protinį, tiek dvasinį asmenybės tobulėjimą. Forume buvo pabrėžta, kad mokslininkai pirmiausia privalės išlikti garbingu piliečiu, kuriam greta mokslinio pažinimo taip pat svarbi ir tos visuomenės, kurioje jis gyvena, dabartis ir ateitis. Sporto mokslas, integruodamas kitų mokslų žinias ir sukurtas naująsias technologijas, įgyja naujas pažinimo galimybes, kurių neturi jokia kita mokslo šaka, ir joks kitas mokslas šių aktualių problemų nenagrinėja ir jų išspręsti negali. Svarbiausia sportuojantis žmogus ir visuomenė, jų problemos. Šiuolaikinis pasaulio mokslas – tai naujas mokslinis raštingumas, nauja mokslo kultūra, kurios pagrindinis bruožas – mokslinė tiesos paieška. Naujai užrašytas mokslo pokyčių žodis parodo sutelktą protą. Lietuvos meklininkai turi drąsiai priimti naujus pokyčius moksle. Darydami tuos pačius dalykus, naujų rezultatų negausime.
Šiuolaikiniame pasaulio moksle pokyčiai, svarbiausia jėga – konkurencija – tapo globali. Mokslininkų pozicija – apginti prigimtines sporto vertybes, ir būti budriems saugantis joms gręsiančių pavojų, pavyzdžiui, dopingo vartojimo.
Norėtume padėkoti Ukrainos olimpiniam komitetui, Olimpinei akademijai už Lietuvos sporto mokslo pripažinimą ir mums parodytą pagarbą. Mes visi privalome siekti įtvirtinti olimpinio sporto ir mokslo vertybes Lietuvoje. Lietuvos mokslininkai, sportininkai atlieka svarbų vaidmenį skatindami sportinę veiklą nacionaliniu lygmeniu. Jie yra sporto vertybių ir idealų kūrėjai.
 

1 nuotr. Iš dešinės į kairę: TOA direktorius D.Gangas, LOA prezidentas P.Karoblis, Ukr.OA prezidentė M.Bulatova, LOA direktorė J.Vainilaitienė.

 

 
Išleistas naujausias žurnalo „Sporto mokslas“ numeris PDF Spausdinti El. paštas
2010 spalio 13, 16:18 (trečiadienis)

Išleistas naujausias šių metų žurnalo „Sporto mokslas“ numeris (2010 Nr. 3 (61)). Norėdami atsisiųsti ir skaityti naujausią žurnalą PDF formatu spauskite čia. Taip pat primename, kad ankstesnius žurnalo numerius galite rasti mūsų internetinio puslapio archyve paspaude čia

 
Lietuvos olimpinė akademija dalyvavo tarptautinėje sporto knygų parodoje PDF Spausdinti El. paštas
2010 gegužėd 07, 21:23 (penktadienis)


Balandžio 8-9 dienomis Kijeve (Ukraina) vyko tarptautinė sporto knygų paroda. Dalyvavo Lenkijos, Moldovos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano atstovai. Savo stendą turėjo ir Lietuva. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos olimpinė akademija (LOA).

LOA prezidentas prof. habil. dr. Povilas Karoblis ir LOA referentė doc. Eglė Kemerytė-Riaubienė nuvežė  40 knygų ir  16 žurnalų. Tai sporto bei sporto mokslo literatūra.

Lietuvos ekspozicija susilaukė itin didelio susidomėjimo.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 61 62 63 Kitas > Pabaiga >>

Puslapis 62 iš 63
 
Joomla 1.5 Templates by Joomlashack