Lietuvos olimpinė akademija - savarankiška šviečiamoji visuomeninė sporto organizacija, turinti tikslą tyrinėti, saugoti ir plėtoti olimpines idėjas, kultūrinį olimpinio sąjūdžio palikimą, siekti žmogaus dvasios ir kūno tobulumo, telkti mokslininkus kūno kultūros, sporto vyksmams Lietuvoje nagrinėti ir plėtoti, atstovauti Lietuvą Tarptautinės olimpinės akademijos veikloje. 

Lietuvos olimpinė akademija (LOA), Lithuanian olympic academy

Lietuvos olimpinė akademija (LOA), Lithuanian olympic academy

Teksto dydis

Surask mus „Facebook“

Lietuvos olimpinės akademijos oficiali paskyra Twitter:
http://twitter.com
@olymp_academy


INFORMACIJA



 
---------------------



----------------------

Rėmėjai











 




 

Žurnalas „Sporto mokslas“

Lankomumas


Visos naujienos
Sukaktis PDF Spausdinti El. paštas
2016 birželio 16, 16:08 (ketvirtadienis)



Šiandiena Lietuvos olimpinėje akademijoje Prezidentas Artūras Poviliūnas pasveikino Kauno Gedimino sporto ir sveikatingumo gimnazijos direktorių, buvusį ilgametį LRT žurnalistą, sporto komentatorių, krepšinio trenerį, LOA narį Vladislovą Janiūną 75-erių metų sukakties proga ir įteikė vardinį apdovanojimą.
 
Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) 56-oji jaunimo sesija PDF Spausdinti El. paštas
2016 birželio 14, 07:31 (antradienis)



Birželio 12 d. prasidėjo Tarptautinės olimpinės akademijos (TOA) 56-oji jaunimo sesija. Lietuvai atstovauja Iveta Kaškevičiūtė ir Justinas Daugėla.
 
LSU mokslininkai su Lietuvos ir užsienio kolegomis kuria išmaniąją aprangą sportui bei sveikatai PDF Spausdinti El. paštas
2016 birželio 14, 08:02 (antradienis)



  Sparčiai tobulėjančios šiuolaikinės technologijos vis dažniau pasitelkiamos ir kuriant naujus išmaniuosius drabužius. Vieni iš jų atlieka apsauginę, pramoginę ar emocinę funkciją, kiti naudingi sveikatai, labai pagelbsti sportuojantiems žmonėms.
  Lietuvos sporto universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto, įmonių „Audimas“ ir „Optitecha“ atstovais bei partneriais iš Suomijos, Belgijos, Prancūzijos, jau kelerius metus sėkmingai vykdo tarptautinį projektą „Išmanioji apranga sportui ir sveikatai“.
  Šiuo projektu siekiama sukurti naujo tipo išmaniąją aprangą, kuri padėtų žmogui rūpintis asmenine sveikata ir gerove. Anot kūrėjų, tokia apranga turėtų būti itin tinkama ne tik sportuojantiems ar besimankštinantiems žmonėms, bet ir senjorų bei kitų asmenų nuotolinei priežiūrai, reabilitacijai, sveikatinimui.
  LSU ir kiti projekto dalyviai Lietuvoje kuria širdies funkcinės būklės ir fizinio aktyvumo išmaniosios stebėsenos sistemą. Ją sudaro išmanieji elektrokardiogramą registruojantys marškinėliai, kuriuose – judesio kiekio jutikliai ir bevielė duomenų perdavimo į išmanųjį telefoną sistema, taip pat metodai analizei ir programinė įranga.
  „Fiziniai pratimai – kaip ir vaistai: per mažai – neefektyvu, per daug – žalinga. Todėl kurdami išmaniuosius marškinėlius siekiame, kad sportuojantis ar besimankštinantis žmogus gautų grįžtamąją informaciją apie savo funkcinę būklę ir, atsižvelgęs į tai, didintų ar mažintų fizinį krūvį, arba sportuotų tuo pačiu intensyvumu, – teigia projekto vykdytojas, LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto Kineziologijos grupės mokslinis vadovas prof. habil. dr. Jonas Poderys. – Ateityje ketinama kurti sportuojantiems žmonėms skirtus batelius, kepuraites, pirštines.“
Vaizdo reportažą apie LSU su partneriais kuriamą išmaniąją aprangą galite rasti adresu:
https://www.youtube.com/watch?v=X-9y3P6tecs

Šaltinis: www.lsu.lt



 
27 lietuviški olimpiniai įspaudai PDF Spausdinti El. paštas
2016 birželio 09, 21:38 (ketvirtadienis)

Istorija – tai faktų ir skaičių kalba. Šalies, sporto, olimpinė istorija – ne išimtis. Ypač lietuviška, kur visos šios istorinės gijos stipriai susipynusios. Du nepriklausomybės laikotarpiai – du jaudinami pirmieji kartai mūsų sportininkams į stadioną įžengti paskui savo vėliavą. 

Prancūzija mūsų olimpinėje istorijoje dukart pažymėta ženklu „pirmoji“: tai buvo pirmoji šalis, kurioje mūsų sportininkai 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, ir pirmoji, kurioje vykusiose žaidynėse po 64-erių priverstinės pertraukos metų jie vėl varžėsi kaip nepriklausomos šalies atstovai. 
1924 m. gegužės 25 d. 15.30 val. – šiais skaičiais pažymėtas Lietuvos olimpinis debiutas, kai Paryžiaus „Pershing“ stadione rungtynes su būsimaisiais žaidynių vicečempionais šveicarais pradėjo Lietuvos futbolininkai. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda praėjus dešimčiai valandų po 40 val. kelionės traukiniu debiutines rungtynes pralaimėjo 0:9 ir į kitą etapą nepateko.

Pirmaisiais sovietinės okupacijos dešimtmečiais į olimpines SSRS sportininkų gretas patekdavo nedaug lietuvių, bet jie neabejotinai buvo vieni geriausių. Pavyzdžiui, 1952 m. į Helsinkį vyko vos penki lietuviai, bet jie parvežė tris sidabro medalius, 1960 m. iš Romos, kurioje varžėsi ir vos keturi mūsų šalies atstovai, trys grįžo pasipuošė medaliais. Didesnė lietuvių sportininkų grupė dalyvavo 1964 m. Tokijuje ir 1980 m. Maskvoje vykusiose (po 16 sportininkų) ir paskutinėse SSRS, kaip valstybės, atstovautose 1988 m. Seulo žaidynėse (22 sportininkai iš Lietuvos). 

Pasirengti žaidynėms – per 90 dienų. Tokia užduotis teko antrąkart Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintos jaunos šalies sportininkams ir sporto organizatoriams, po beveik trejų izoliacijos metų sulaukusiems kvietimo į 1992 m. žiemos olimpines žaidynes. 
„Valstybė tik kūrėsi, pinigų nebuvo, lietuviški pasai irgi buvo tik pradėti spausdinti. Pirmuoju numeriu pažymėtas lietuviškas pasas buvo išduotas olimpinei čempionei Vidai Vencienei. Mes būtinai norėjome važiuoti su savo pasais, o valstybė padarė viską, kad į žaidynes išvyktume kaip nepriklausomos šalies atstovai“, – pasakoja vienas pagrindinių LTOK atkūrimo vairininkų Artūras Poviliūnas.

Tiek imdamiesi atkurti olimpinį komitetą, tiek kreipdamiesi į mūsų sportininkus su prašymu nedalyvauti SSRS čempionatuose LTOK atkūrimo entuziastai nemanė, kad sugrįžimo į olimpinę šeimą reikės laukti taip ilgai. TOK vadovų tonas šiek tiek pasikeitė tik prieš Maskvos pučą 1991-ųjų rugpjūčio pabaigoje. Todėl kai 1992 m. vasario 8-ąją į olimpinį stadioną įžengė mažytė mūsų šalies delegacija (be oficialių jos narių ir trenerių, Lietuvai atstovavo šeši sportininkai), o visas stadionas atsistojo ir ėmė ploti, ne vieno veide maišėsi pasididžiavimo ir džiaugsmo ašaros – ir ten, Albervilyje, ir čia, Lietuvoje.  

Visos vėlesnės žaidynės pamažu tapo ketverių olimpinio ciklo metų darbo rutina, o štai pačios pirmosios – 1992 m. Albervilio žiemos ir tais pačiais metais Barselonoje vykusios vasaros buvo pažymėtos didžiulio entuziazmo ir patriotizmo ženklu. 

„Pačios pirmosios Albervilyje – kaip iš laivo į balių“, – minėtą 90 dienų pasirengimo žaidynėms laikotarpį apibūdina A.Poviliūnas. 

Sparčiai artėjančios 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynės lietuviams bus jau 28-osios. Prieš jas – trumpas ekskursas į praeitį, į 27-iais lietuviškai įspaudais ir medaliais paženklintas žiemos ir vasaros olimpines žaidynes. 

1924 m. Paryžius

Iš Lietuvos sportininkų pirmoji olimpinė debiutantė buvo paskubomis suburta trylikos futbolininkų rinktinė. Kaip jau minėta, po sudėtingos 40 val. trukusios kelionės traukiniu mūsų rinktinė rimčiau pasipriešinti šveicarams nesugebėjo ir olimpines batalijas baigė jau po pirmojo mačo. Be futbolininkų, Paryžiuje 188 km plento lenktynėse startavo, bet finišo nepasiekė du dviratininkai – Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.

Lietuvos futbolo rinktinė 1924 m.
Lietuvos futbolo rinktinė, 1924 m.

1928 m. Sankt Moricas ir Amsterdamas

Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse pirmąkart turėjome savo šalies atstovą – įvairių sporto šakų populiarintoją ir pradininką Lietuvoje Kęstutį Bulotą, dalyvavusį ketveriose greitojo čiuožimo varžybose. Į tais pačiais metais vykusias Amsterdamo vasaros olimpines žaidynes išvyko dvylikos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Aukščiausią 5–8 vietą pasidalijo boksininkas Juozas Vinča, kurį bokso pradmenų mokė ir Steponas Darius.

Lietuvos delegacija 1928, Amsterdamas
Lietuvos delegacija – 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse

1952 m. Helsinkis

Penki Lietuvos atstovai SSRS rinktinėje – trys sidabro medaliai, kuriuos iškovojo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. Į Helsinkį taip pat vyko boksininkas, tuometis SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas Algirdas Šocikas (5–8 vieta) ir fechtuotojas Juozas Udras (13 vieta).

1956 m. Melburnas

Į tolimąją Australiją išvyko septyni lietuviai, ten pelnę penkis medalius. Olimpiniu sidabru pasipuošė SSRS krepšininkai, tarp kurių vėl buvo K.Petkevičius, taip pat Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas. Vicečempionu tapo ir ėjikas Antanas Mikėnas, o boksininkas Romualdas Murauskas iškovojo pussunkio svorio kategorijos bronzos medalį. 

A. Mikėnas, 1956 m.
1956m. Melburnas. Sidabriniai A.Mikėno žingsniai.

1960 m. Roma

Keturi mūsų šalies atstovai – trys medaliai. Italijos sostinėje pirmuosius olimpinius medalius – sidabrinius – pelnė iš viso trijų olimpiadų dalyviai irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius. Ieties metikė Birutė Kalėdienė iškovojo bronzą. Baidarininkas Mykolas Rudzinskas, vėliau tapęs garsiu treneriu, užėmė 4 vietą.

B.Kalėdienė, 1960 m.
1960 m. olimpinių žaidynių bronzoe medalio laimėtoja B.Kalėdienė

1964 m. Tokijas

Iš 16 lietuvių – 10 irkluotojų ir vienas sidabro medalis. Vicečempionu tapo boksininkas Ričardas Tamulis. Gausi irkluotojų delegacija medalių nepelnė, bet tapo olimpiniais prizininkais – pateko į pirmus aštuonetus. Savo vardą į žaidynių metraščius įsirašė bėgikas Adolfas Aleksiejūnas, kuris 3000 m kliūtinio bėgimo atrankos varžybas įveikė per 8 min. 31,8 sek., pasiekė olimpinį rekordą ir tapo pirmuoju mūsų šalies olimpiniu rekordininku. Finale jo rekordas buvo pagerintas, o pritrūkęs jėgų lietuvis užėmė galutinę 7 vietą.  

1964 Tokijas, Lietuvos delegacija
1964 m. Tokijas. Lietuvos irkluotojai (iš kairės): P.Liutkaitis, E.Levickas, J.Jagelavičius, C.Jucys, R.Tamulis, R.Vaitkevičius, J.Motiejūnas, P.Karla, V.Briedis

1968 m. Meksikas

10 sportininkų iš Lietuvos tolimojoje Meksikoje, 9 medaliai ir pagaliau auksas. Pirmuoju olimpiniu čempionu iš Lietuvos tapo boksininkas Danas Pozniakas. Auksą pelnė ir tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo penkiakovininkas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis, bronzą pelnė į aštuonvietę susodinti keturi lietuviai – be 1960 m. vicečempionų Z.Juknos ir A.Badgonavičiaus, toje pat valtyje sėdėjo Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelavičius. Bronzą parsivežė ir krepšininkas Modestas Paulauskas.

1968 Danas Pozniakas
1968 m. Meksikas. Pirmuoju olimpiniu čempionu iš Lietuvos tapo boksininkas D.Pozniakas

1972 m. Miunchenas

Aštuoni lietuviai – trys apdovanojimai. Šįkart olimpinis krepšinio turnyras M.Paulauskui suspindo auksu, aukščiausios prabos medalį parsivežė ir dvivietę kanoją irklavęs Vladislovas Česiūnas, po 800 m bėgimo varžybų ant antrojo nugalėtojų pakylos laiptelio atsiimti sidabro kopė Nijolė Sabaitė. 

1972 Paulauskas ir Sabaite
1972 m. krepšininkas M.Paulauskas ir lengvaatletė N.Sabaitė iš Miuncheno grįžo su medaliais

1976 m. Monrealis

Kanadoje vėl aštuoni lietuviai – septyni medaliai. Pirmuosius iš dviejų olimpinių aukso medalių pelnė dvi komandinio sporto mūsų šalies atstovės: krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė. Sidabras atiteko aštuonvietės irkluotojai Klavdijai Koženkovai ir porinės keturvietės įgulos nariui Vytautui Butkui. Bronzą parsivežė lietuviška porinės dvivietės įgula – Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė bei plaukikas Arvydas Juozaitis, atrankos plaukime pasiekęs 100 m krūtine olimpinį rekordą (1 min. 4,78 sek.).

1976 m. Monealis olimpiečiai
1976 m. Monrealis. Olimpiečiai iš Lietuvos: pirmoje eilėje – A.Juozaitis, A.Česaitytė-Nenėnienė, A.Rupšienė, G.Ramoškienė, V.Butkus, antroje eilėje – K.Koženkova, L.Kaminskaitė, A.Čikotas

1980 m. Maskva

16 Lietuvos atstovų – 11 medalių. Čempionės titulą apgynė A.Rupšienė, su kuria olimpinio krepšinio turnyro auksu džiaugėsi ir Vida Beselienė, bei rankininkė A.Česaitytė-Nenėnienė, irgi turėjusi komandos draugę iš Lietuvos Sigitą Strečen. Olimpinius aukso medalius 200 m krūtine varžybose pelnė Lina Kačiušytė (olimpinis rekordas – 2 min. 29,54 sek.) bei Robertas Žulpa. Tauriausios prabos medalį 4x400 m estafečių varžybose iškovojo Remigijus Valiulis. Sidabrą parsivežė rankininkas Valdemaras Novickis. Bronzą pelnė krepšininkas Sergejus Jovaiša ir du irkluotojai – aštuonvietės nariai Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas.  

1980 Maskvos olimpines zaidynes
1980 m. Maskvoje kovojo net 16 sportininkų

1984 m. Sarajevas 

Pirmasis per visą sovietmečio istoriją lietuvis SSRS žiemos žaidynių rinktinėje ir pirmasis medalis – auksas, kurį pelnė estafetės 4x7,5 km lenktynėse dalyvavęs biatlonininkas Algimantas Šalna. 10 km individualiose varžybose lietuvis užėmė aukštą 5 vietą. Tais pačiais metais Los Andžele vykusias vasaros olimpines žaidynes SSRS boikotavo.

1984 A.Salna
1984 m. Sarajevas. Biatlonininkas A.Šalna su komandos draugais tapo estafetės olimpiniu čempionu

1988 m. Kalgaris ir Seulas

Kanadoje, Kalgaryje, vykusiose žiemos žaidynėse turėjome vieną mūsų šalies atstovę – Vidą Vencienę, iškovojusią du olimpinius medalius: 10 km lenktynių aukso ir 5 km lenktynių klasikiniu stiliumi bronzos.

Į Seulą vyko gausiausia iki tol lietuvių delegacija – 22 sportininkai, kurie iškovojo 14 medalių, iš jų net 9 aukso. Auksu pasipuošė krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, dviratininkai Artūras Kasputis ir Gintautas Umaras, pelnęs net du auksinius trofėjus – 4 km individualių ir komandinių persekiojimo lenktynių. Sidabrą parsivežė plaukikas Raimundas Mažuolis (estafetės 4x100 m laisvuoju stiliumi) ir du lengvaatlečiai – Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas) ir Romas Ubartas (disko metimas). Bronzą pridėjo krepšininkė Vitalija Tuomaitė bei dviratininkė Laima Zilporytė (grupinių plento lenktynių).

1988 Seulo olimpiečiai
1988 m. Seulo olimpiečiai televizijos studijoje. Iš kairės: rankininkas V.Novickis, bėgikė L.Baikauskaitė, lengvaatletis R.Ubartas, krepšininkas Š.Marčiulionis

1992 m. Albervilis ir Barselona

Po 64 metų pertraukos Albervilyje mūsų šalies sportininkai vėl dalyvavo kaip nepriklausomos valstybės atstovai. Iš šešių sportininkų – dviejų slidininkų, dviejų biatlonininkų ir dailiojo čiuožimo poros – aukščiausią vietą užėmė 1988 m. olimpinė čempionė V.Vencienė, 15 km lenktynėse finišavusi 11-a. 

1992 Albervilis
1992 m. Albervilio olimpinių žaidynių atidarymas – Lietuva sugrįžo į olimpinę šeimą.

Po TOK suteiktų papildomų kvotų ir įveiktų atrankų Barselonoje startavo 47 lietuviai. Pirmasis jaunos šalies vasaros žaidynių dalyvių laimikis – disko metiko Romo Ubarto auksas ir šalį į ilgą euforiją nugramzdinusi Lietuvos krepšininkų bronza.

1992 krepšininkai Barselonoje
1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinė pasaulį sužavėjo ne tik įspūdingu žaidimu, bet ir legendiniais tapusiais marškinėliais

1994 m. Lilehameris 

Pasikeitus žiemos žaidynių rengimo tvarkai po dvejų metų į Norvegiją vyko tie patys šeši žiemos sportininkai kaip ir į Albervilį. Šįkart aukščiausią 12 vietą užėmė šokių ant ledo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

1996 m. Atlanta

Į JAV Atlantos miestą vyko gausiausia iki tol lietuvių delegacija – 61 sportininkas. Bet medalius – vėl bronzos – pavyko iškovoti tik krepšininkams. Į Atlantą treneris Vladas Garastas nusprendė paimti ne tradicinį dvyliktuką, o tik 11 žaidėjų. Palyginti su 1992 m. bronzine komanda, Atlantoje neberungtyniavusius žaidėjus S.Jovaišą, R.Brazdauskį, D.Dimavičių, G.Krapiką, A.Pazdrazdį, A.Visocką pakeitė naujas šešetukas: R.Vaišvila, M.Žukauskas, E.Žukauskas, S.Štombergas, D.Lukminas. T.Pačėsas. Antru olimpiniu bronzos medaliu pasipuošė A.Sabonis, Š.Marčiulionis, R.Kurtinaitis, A.Karnišovas, G.Einikis.

1996 Atlanta
1996 m. Atlanta. Lietuvos krepšininkai iškovojo bronzą

1998 m. Naganas

Septyni žiemos žaidynių dalyviai – aukščiausia šokėjų ant ledo užimta prizinė 8 vieta. Į Japoniją jau nebevyko trejų žaidynių dalyvė V.Vencienė ir dvejų Kazimiera Strolienė, debiutantų slidininko Vladislavo Zybailos ir biatlonininko Liutauro Barilos užimtos vietos – apie šimtuko vidurį ir blogesnės.

2000 m. Sidnėjus

61 Lietuvos atstovas – 5 medaliai: 2 aukso ir 3 bronzos. Auksu suspindo disko metiko Virgilijaus Aleknos ir šaulės Dainos Gudzinevičiūtės pavardės (surinkusi 93 tšk. D.Gudzinevičiūtė pasiekė olimpinį rekordą), bronza pasipuošė dvivietę irklavusios Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė, dviratininkė Diana Žiliūtė (120 km grupinėse lenktynėse) ir vyrų krepšinio rinktinė.

2000 Sidnejus
2000 m. Iš Sidnėjaus olimpinių žaidynių su aukso medaliais grįžo šaulė D.Gudzinevičiūtė ir disko metikas V.Alekna

2002 m. Solt Leik Sitis

JAV vykusiose žiemos žaidynėse turėjome 8 mūsų šalies atstovus. Čia iškovota kol kas aukščiausia nepriklausomos Lietuvos žiemos sportininkų vieta: ledo šokėjai M.Drobiazko ir P.Vanagas liko apdovanojimų pakylos papėdėje – penkti. Olimpinį krikštą gavo dabar jau ketverių žaidynių dalyvė biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.

2004 m. Atėnai

59 sportininkai – trys medaliai: vienas aukso ir du sidabro. Po vengro diskvalifikacijos antrąkart olimpiniu čempionu tapo V.Alekna, kartu pasiekdamas olimpinį rekordą (69,89 m), sidabrinius apdovanojimus nuskynė septynkovininkė Austra Skujytė ir penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis. Po trijų iš eilės iškovotų bronzinių laimėjimų mažajame finale neprilygę JAV žvaigždėms ketvirti liko krepšininkai.

2004 m. Atėnai. Austra Skujytė
2004 m. Atėnai. Lengvaatletė A.Skujytė – olimpinė vicečempionė

2006 m. Turinas

Italijoje vykusiose žiemos žaidynėse dalyvavo 7 Lietuvos atstovai. Įspūdingą olimpinį pasirodymą (iš viso dalyvavo net penkeriose olimpinėse žaidynėse) baigė ledo šokėjai, čia vėlgi užėmę aukščiausią iš visų dalyvavusių lietuvių vietą – septintą. 7,5 km lenktynėse 18-a liko biatlonininkė D.Rasimovičiūtė.

2008 m. Pekinas  

71 sportininkas – 5 medaliai: 2 sidabro ir 3 bronzos. Pirmąkart po nepriklausomybės atkūrimo vasaros žaidynėse nepelnytas auksas. Sidabrą iškovojo buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė ir penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, bronza nudžiugino imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, kitas penkiakovininkas A.Zadneprovskis ir disko metikas V.Alekna. Pasiekę mažąjį finalą šįkart prieš argentiniečius suklupę krepšininkai vėl liko ketvirti.

E.Krungolcas, A.Zadneprovskis 2008 m. Pekinas
2008 m. Pekinas. Šiuolaikinės penkiakovės varžybų sidabrą iškovojo E.Krungolcas, bronzą – A.Zadneprovskis

2010 m. Vankuveris

Į Kanadą vyko 8 sportininkai, bet pirmąkart nuo 1992 m. delegacijoje nebuvo dailiojo čiuožimo atstovų. Aukščiausią vietą 7,5 km sprinto rungtyje pasiekė biatlonininkė D.Rasimovičiūtė.

2012 m. Londonas   

62 sportininkai – beveik tradiciniai 5 medaliai, šįkart 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos. Auksu pradžiugino merginos – jauniausia Lietuvos olimpine medalininke tapusi tada 15-metė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Sidabrą pridėjo kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, bronzą – imtynininkas Aleksandras Kazakevičius ir boksininkas Evaldas Petrauskas.

2012 m. Londono medalininkai
2012 m. Londone Lietuvos sportininkai iškovojo penkis medalius. Čempionėmis tapo R.Meilutytė ir L.Asadauskaitė, vicečempionu – J.Šuklinas (dešinėje), bronzą laimėjo E.Petrauskas ir A.Kazakevičius

2014 m. Sočis

Devyni sportininkai – aukščiausia 16 vieta, kurią 1500 m greitojo čiuožimo varžybose užėmė naujos mūsų olimpinėje delegacijoje sporto šakos atstovė Agnė Sereikaitė. Naujoji, bet, kaip parodė laikas, vienų žaidynių ledo ant šokių pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias liko 17-i, o daugiausiai intrigos sukūrė galutinę 23 vietą individualiose 20 km biatlono varžybose užėmęs, bet iki pat paskutinės ugnies linijos pirmavęs Tomas Kaukėnas.  

Šaltinis: www.ltok.lt
Straipsnis perpublikuotas iš LTOK žurnalo „Olimpinė panorama“.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Kitas > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 49
 
Joomla 1.5 Templates by Joomlashack